Ftalatai spintoje, vonioje ir svetainėje – kur jie slepiasi ir ką su tuo daryti

Ftalatai spintoje, vonioje ir svetainėje – kur jie slepiasi ir ką su tuo daryti

Pamenu, kaip džiaugiausi įsikūrusi naujuose namuose – viskas šviežiai įrengta: naujausios apdailos medžiagos, baldai tiesiai iš salono, naujos užuolaidos, kilimai... Ir tas kvapas! Tas „naujumo“ kvapas atrodė toks malonus. Valydama vis norėdavau dar daugiau švaros – ne tik namuose, bet ir išskalbtuose rūbuose, patalynėje. O po dušo – kad mane apgaubtų kvapni želė ir dar kvapnesnis kūno losjonas.

Ir kaip dabar gailiuosi, kad tuo metu nežinojau, kokios grėsmės slypi tame vadinamame švaros kvape – naujose statybinėse ir apdailos medžiagose, buitinėje chemijoje, kosmetikoje.

Apie tai, kad kai kurios cheminės medžiagos gali būti pavojingos, buvau girdėjusi. Tačiau su kiekviena diena vis aiškiau – rizikos mastas kur kas didesnis, nei manyta. Vis dažniau minimos medžiagos – ftalatai – pasirodo, slypi ne tik plastike, bet ir daugelyje kitų buities gaminių. Etiketėse jų vardas dažnai slepiasi po bendrais pavadinimais arba visai nepaminimas.

Kai kurie ftalatai – itin toksiški. Jie veikia hormonų sistemą, gali prisidėti prie lėtinių ligų vystymosi, padidinti nutukimo, nevaisingumo ir net vėžio riziką. Jie pavojingi dar negimusiam vaikui, siejami su insulino atsparumu, astma, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimais. Dėl šios priežasties jie dažnai vadinami endokrininę sistemą ardančiomis medžiagomis (EDC) arba tiesiog – hormoniniais apgavikais.

Naujausi Lietuvos mokslininkų tyrimai šokiruoja: net labai mažos ftalatų koncentracijos, aptinkamos Lietuvos vandenyse, gali sukelti rimtų chromosomų pažeidimų žiurkėms. Pažeidžiamos kaulų čiulpų ląstelės, chromosomos nebesiskirsto taip, kaip turėtų, ir dėl to organizmas pradeda gaminti mažiau eritrocitų – kraujo ląstelių, kurios perneša deguonį. O mažėjant eritrocitų – organizmas ima dusti.

Ar ftalatai – tik plastikas?

Iš pradžių man atrodė paprasta. Ftalatai – plastifikatoriai, priedai, dedami į plastiką, taigi turbūt logiška, kad jų reikia ieškoti plastikuose. Ir viskas. Bet kuo daugiau skaičiau, tuo labiau stebėjausi – jie visur. Ne tik ten, kur tikėtumeisi, bet ir ten, kur net minties nekiltų ieškoti.

Šios , žmonių susintetintos cheminės medžiagos naudojamos taip plačiai, kad per metus jų pasaulyje pagaminama apie milijardą kilogramų. Ir jos patenka į mūsų kasdienybę beveik nepastebimai.

Ftalatų galima rasti kvepaluose, plaukų lakuose, dezodorantuose, beveik visuose kvapniuose produktuose – šampūnuose, losjonuose, oro gaivikliuose, skalbikliuose. Jų yra nagų lakuose, priemonėse nuo vabzdžių, kiliminėse dangose, vinilinėse grindyse, laidų izoliacijoje, dušo užuolaidose, plastikiniuose žaisluose. Net automobilio salone – nuo vairo iki pavarų svirties – jų gali būti.

O dar labiau mane nustebino tai, kad ftalatų gali būti net maiste ir vandenyje. Ypatingai greito maisto restoranų produktuose, mėsoje ir sūriuose – nes kai kuriuos ftalatus ypač traukia riebalai. Jų būna ir vandentiekyje, užterštame pramoninėmis atliekomis, ir pesticiduose, kuriais purškiami vaisiai bei daržovės.

Kai viską sužinojau, nebegalėjau žiūrėti į savo kvapnų skalbiklį taip pat, kaip anksčiau.

Tai kodėl apie juos niekas nerašo etiketėse?

Ftalatai dažniausiai žymimi trijų ar keturių raidžių santrumpomis, kurios nurodo jų cheminę struktūrą: DEHP, BBzP, DnBP, DiBP, DCHP... Tačiau neverta jų mokytis mintinai – vis tiek vargu, ar tai padės prie prekių lentynos. Gamintojai nėra įpareigoti aiškiai nurodyti, kad jų gaminyje yra ftalatų, tad ant etikečių nepamatysite jokio įspėjimo: „Saugokitės, čia yra ftalatų.“

Taigi, turime bendrą supratimą, kad ftalatų verta vengti. Žinome, kad susiduriame su jais beveik kasdien. Bet ar žinome, kaip juos atpažinti netiesiogiai ir nepirkti daiktų , kuriuose jų yra?

Nežinau, kaip jūs, bet aš sunerimusi. Gal ir neįmanoma visiškai apsisaugoti nuo ftalatų, bet gal galime gerokai sumažinti jų poveikį. Pabandykime. Šis gidas man , o gal ir jums padės suprasti, kur ftalatai dažniausiai slepiasi, kaip juos atpažinti ir – labai tikiuosi – kaip jų išvengti bent jau dažniausiai pasitaikančiais atvejais.

Nuo ko pradėti? Gal nuo plastiko.

Pradėkime nuo plastiko – su juo turbūt paprasčiausia. Neapdoroti plastikai iš prigimties yra trapūs ir kieti, todėl gamybos metu į juos dedama įvairių cheminių medžiagų, kurios suteikia elastingumo, tvirtumo, skaidrumo, spalvos ar kitų savybių. Dėl to visi plastikai šiek tiek skiriasi – ir jų poveikis mums taip pat gali skirtis.

Vienas paprastesnių būdų atpažinti plastikinius žaislus, drabužius, butelius, maisto ir gėrimų laikymo indus ar pakuotes, kur gali slypėti ftalatai – pasižiūrėti į jų perdirbimo simbolį. Paprastai jis būna įspaustas gaminio apačioje: trikampis iš rodyklių, kurio viduje – skaičius.

Jei pamatysite skaičių 3 ir raides „V“ arba „PVC“, geriau tokio plastiko venkite – jis yra ypač nesaugus ir iš jo gali išsiskirti ne tik ftalatai, bet ir kitos toksiškos cheminės medžiagos , kaip BPA, švinas, gyvsidabris, kadmis.

Nesaugūs yra ir skaičiais 6 ir 7 pažymėti plastikai, ypač jei jie naudojami maisto gabenimui ar laikymui.

Tikrai verta peržvelgti vaikų žaislus ar maisto dėžutes namuose. Aš lengviau atsikvėpiau jų neradusi.

Rinkitės gaminius su skaičiais 1, 2, 4 ir 5 rodyklėse. Daugelis įmonių plastikiniams gaminiams gaminti naudoja medžiagas be ftalatų, pavyzdžiui, polipropileną (PP), kurio perdirbimo kodas yra 5.

Kaip atpažinti ftalatus buitinėje chemijoje?

Bandydami išvalyti namus, neretai juos dar labiau užteršiame. Naudojame priemones, kurios turėtų nešti švarą, bet kartu atsineša ir tai, ko nenorėtume: dirginančias chemines medžiagas, sintetinius kvapus, o kartais – ir ftalatus. Švarai tikrai nereikia dezinfekcijos, agresyvių ingredientų ar papildomo kvapo. Kvapas nevalo – jis tik slepia.

Nuo ko pradėti, jei norime buityje apsieiti be nepageidaujamų junginių?

Pirmiausia – nuo etiketės. Jei gaminys klasifikuojamas kaip pavojingas, ant jo pakuotės privalo būti specialūs pavojingumo simboliai. Tokias priemones verta naudoti tik tada, kai tikrai būtina – ir tiksliai pagal paskirtį.

Antra – sudėtis. Venkite gaminių, kurių etiketėse matote žodžius fragrance, parfum, aroma ar tiesiog kvapai. Jie dažnai slepia sintetinius kvapiuosius junginius, tarp kurių gali būti ir ftalatų. O kvapas, reikia pripažinti, jokios valomosios galios neturi. Jis tik sukuria iliuziją švaros. Oro gaivikliai, skalbiklių kapsulės, audinių minkštikliai – vieni iš dažniausių paslėptų kvapų (ir ftalatų) šaltinių.

Trečia – sertifikatai. Ieškokite patikimų aplinkosaugos ženklų: ES gėlės, Šiaurės šalių gulbės, Mėlynojo angelo, ECOCERT, ICEA. Jie rodo, kad produktas atitinka griežtesnius aplinkai ir žmogui draugiškumo kriterijus – tai gali reikšti mažesnę riziką susidurti su ftalatais.

Ir galiausiai – oras. Geriausias oro gaiviklis yra atidarytas langas. Šviežias oras pripildo namus tikros, o ne sintetinės gaivos ir padeda išvalyti kvėpuojamą aplinką nuo visų nematomų, bet labai tikrų likučių.

Kaip atpažinti ftalatus kosmetikoje ir asmens higienos priemonėse?

O va su kosmetika… net nežinau, nuo ko pradėti. Pas mane pačią pilnos lentynos – šampūnai, vonios putos, losjonai, kremai veidui ir kūnui, apsauginis kremas nuo saulės, dantų pasta, drėgnos servetėlės, dezodorantas... Ant pakuočių – begalė sudedamųjų dalių. Mažomis raidėmis, ilgais ir painiais pavadinimais. Suprasti, kas iš tikrųjų slepiasi po jais, nėra taip paprasta.

Kosmetikos priemonių sudėtyje gali būti įvairių pavojingų medžiagų, bet šiame straipsnyje dėmesį skiriu ftalatams. Jie čia naudojami tam, kad sujungtų kitas sudedamąsias dalis ir padėtų išlaikyti kvapą.

Kur jie slepiasi? Dažniausiai – ten, kur kvapas. Ir dažniausiai pavadinti labai nekonkrečiai: fragrance, parfum, aroma, scent. Kartais – dar įmantresni pavadinimai, tokie kaip Musk Xylene, Musk Ketone, Cashmeran, Tonalide ir kiti muskuso junginiai.

Kvapai dedami beveik į viską: šampūnus, losjonus, veido kremus, dezodorantus, drėgnas servetėles... Tad jei norisi kosmetikos be nematomų sveikatai nepalankių „priedų“, tenka būti atidesniems.

Į ką verta atkreipti dėmesį?

• Venk produktų, kurių sudėtyje: fragrance, parfum, aroma, scent

• Rinkis priemones, kurios turi kuo trumpesnį ingredientų sąrašą ir daugiau natūralių medžiagų

• Ieškok užrašų „phthalate-free“ / „be ftalatų“, „fragrance-free“ / „be kvapų“

• Pasitikėk patikimais ekologiniais ženklais: COSMOS, Ecocert, ICEA, Cosmebio, BDIH

O jei vis dar abejoji, ar tavo pasirinkta kosmetika saugi – pasitikrink ją čia: www.ewg.org/skindeep – tai išsami kosmetikos ingredientų vertinimo duomenų bazė, kurioje rasi aiškią informaciją apie tūkstančius produktų.

Ftalatai mūsų namuose

Namai – tai mūsų tvirtovė. Tačiau net ir čia slypi pavojai, kuriuos dažnai įsileidžiame patys. Nuo plastikinių grindų dangų ir vinilinių tapetų, sienų dažų, kabelių, dušo užuolaidų iki čiužinių užvalkalų – visa tai gali skleisti kenksmingas chemines medžiagas, įskaitant ftalatus.

Į ką verta atkreipti dėmesį?

• Venk PVC dangų grindims, terasoms, fasadams ar plokštiems stogams.

• Neįsileisk vinilinių tapetų, PVC/vinilo dušo užuolaidų, čiužinių apsauginių užvalkalų, plastiko pagrindo kilimų ir audinių, kurie gali būti apdirbti su PFC/PFAS

• Atsargiai su dirbtiniais kvapais: žvakės, oro gaivikliai ar namų kvapai gali slėpti ftalatus po saldžiu aromatu. Jei įmanoma – rinkis natūralius kvapus arba produktus, pažymėtus „be ftalatų“.

• Patikrink ar šalia šildytuvo yra laidų? Jei taip, būtinai padėkite juos kitur, kur jie nėra veikiami šilumos. Jei laidai ir prietaisai yra įkaitę, gali išsiskirti kenksmingos cheminės medžiagos.

• Ieškok patikimų sertifikatų, tokių kaip EPD International, M1, Nordic Swan, Blue Angel, EU Ecolabel, CE – jie užtikrina, kad gaminio gyvavimo cikle į aplinką pateks kuo mažiau kenksmingų medžiagų.

• Kiek įmanoma, teik prioritetą natūralioms medžiagoms: medžiui, vilnai, linui, kanapių pluoštui, stiklui, keramikai, nerūdijančiam plienui, neapdorotai medienai.

• O jei perki statybines medžiagas – putas, dažus, klijus – nepamiršk peržiūrėti jų saugos duomenų lapų.

Tekstilė: pavojai, slypintys spintoje

Ar kada pagalvojai, kad pavojus gali slėptis tavo mėgstamoje maikutėje ar patalynėje?
Net ir natūralūs pluoštai, tokie kaip medvilnė, dažnai auginami naudojant pesticidus. O tiek natūralūs, tiek sintetiniai audiniai vėliau dažomi, klijuojami ar impregnuojami cheminėmis medžiagomis, kurios gali kelti grėsmę sveikatai. Ftalatai tekstilėje dažniausiai naudojami kaip plastifikatoriai, suteikiantys elastingumo spaudiniams, aplikacijoms ar dirbtinei odai.

Į ką atkreipti dėmesį ?

• Marškinėliai, džemperiai, vaikiški drabužėliai, kurių piešiniai ar užrašai yra guminiai, reljefiniai arba blizgūs.

• Drabužiai su plastikinėmis aplikacijomis, blizgučiais, dirbtinėmis odos detalėmis ar dekoratyvinėmis plėvelėmis.

• Lietpalčiai, kombinezonai, striukės, ypač jei pažymėti kaip „atsparūs vandeniui“ – tokiems gaminiams gali būti naudoti plastifikatoriai, įskaitant ftalatus.

• Dirbtinės odos gaminiuose – rankinėse, avalynėje, diržuose – gali būti naudojamas PVC (polivinilchloridas), kuriame dažnai pasitaiko ftalatų. Šios medžiagos gali išsiskirti tiek iš paviršiaus, tiek iš pamušalo, ypač jei gaminys pagamintas iš žemesnės kokybės medžiagų.

Ką gali padaryti ?

• Venkite drabužių su plastikiniais spaudiniais ar aplikacijomis – rinkitės natūralius audinius be papildomų apdailų.

• Rinkis tekstilę, pažymėtą: OEKO-TEX® Standard 100, MADE IN GREEN by OEKO-TEX ®, Naturtextil BEST, GOTS (Global Organic Textile Standard), Ecolabel, Nordic Swan, ženklinimu „be PVC“, „be ftalatų“

• Ir nepamiršk: naujus drabužius, patalynę ar net minkštus žaislus būtina išskalbti prieš naudojimą ir išvėdinti išėmus iš pakuotės, ypač jei jaučiamas stiprus cheminis kvapas.

Ir pabaigai – ramiai, be panikos

Šis tekstas ne tam, kad sukeltų baimę. Malonių kvapų, valymo priemonių ar mėgstamos dušo užuolaidos nereikia skubėti atsisakyti. Gyvenimas ir taip kupinas rizikų – vairavimas, alkoholio vartojimas, judėjimo stoka ar rūkymas dažnai kelia kur kas didesnę grėsmę sveikatai nei viena žvakė vonios kambaryje.

• Svarbiausia – blaivus požiūris ir atsakingas pasirinkimas. Laimei, šiandien turime visas galimybes tai padaryti:

• Atsakingi gamintojai aiškiai nurodo, jei nenaudoja ftalatų ar kitų pavojingų medžiagų.

• Daugelis sąžiningai dirbančių įmonių yra ir Lietuvoje. Net jei neturi oficialių ekosertifikatų – tikrina savo žaliavas laboratorijose ir užtikrina produktų kokybę.

• Tu turi teisę klausti apie sudėtį – ir verta ta teise naudotis!

Pagal ES teisę, gamintojai, importuotojai ir platintojai per 45 dienas privalo pateikti informaciją apie pavojingas chemines medžiagas, jei tik pirkėjas to paprašo.

Kad tai būtų lengviau – pasinaudok nemokama programėle: Scan4Chem – siunčia užklausas gamintojams vos keliais paspaudimais. Programėlę galite parsisiųsti: Google Play https://bit.ly/3adYXs4 arba App Store https://apple.co/388FpTk

Ką dar gali padaryti šiandien?

Kartais sveikesni sprendimai – labai paprasti:

• Pasodink vėzdūnę (Chlorophytum), sansevjerą ar alijošių – jie padeda namuose valyti orą natūraliai.

• Po remonto ar naujų baldų įsigijimo – pravėręs langus padaryk skersvėjį.

• Nenaudok plastikinių indų maisto šildymui ir teik prioritetą natūralioms medžiagoms.

• Išbandyk programėlę CheckED – ji padeda įvertinti, su kokiomis cheminėmis medžiagomis susiduri kasdien, įskaitant statybines ir apdailos medžiagas.

Žinojimas – galia.

Nebūtina būti tobulu – užtenka pradėti nuo vieno sprendimo. Ir galbūt kitą kartą, stovėdami prie parduotuvės lentynos, tiesiog paklauskim savęs: ar šis pasirinkimas man ir aplinkai draugiškas?

Štai šaltinis, kur informacijos galite rasti dar daugiau - https://pagalvok.lt/

Ačiū, kad skaitei ir jei šis straipsnis tau patiko, pasidalink su draugais