Ftalatai nuotekose: auganti problema ir nauji sprendimai

Ftalatai nuotekose: auganti problema ir nauji sprendimai

Ftalatai – mikroskopiniai, plika akimi nematomi junginiai, tačiau sukeliantys rimtas ekologines ir sveikatos problemas. Paskutiniu metu vis dažniau pastebima, kad ftalatų, fenolių ir kitų sunkiai suyrančių cheminių medžiagų kiekiai nuotekose nuosekliai didėja ir nuotekų valymo įmonės jau skambina pavojaus varpais. Jei ši problema nesulauks vis didesnio dėmesio tiek inovatyviems technologiniams sprendimams, tiek ir mūsų kasdieniams pasirinkimams, galime susidurti su rimtomis ekologinėmis ir sveikatos krizėmis, kurios paveiks tiek mūsų aplinką, tiek ateities kartas.

Kur slepiasi ftalatai?

Ftalatai – tai plastifikatoriai, kurie plačiai naudojami pramonėje siekiant plastiko gaminiams suteikti lankstumo, skaidrumo ir ilgaamžiškumo. Jų gali būti net iki 40 % galutinio plastiko produkto sudėties.

Šie junginiai aptinkami statybinėse medžiagose (laidai, grindys, dažai, klijai), baldų apmušaluose, kosmetikoje, medicinos prietaisuose, vaikų žaisluose, maisto pakuotėse ir net drabužiuose. Trumpųjų grandinių ftalatai dažniau sutinkami asmens higienos priemonėse, pesticiduose, dažų ir klijų sudėtyje.

Nors pramonėje jie reikalingi ir plačiai naudojami, tačiau turi ir pavojingą pusę. Kadangi ftalatai nėra chemiškai susiję su plastiku, jie lengvai atsiskiria nuo medžiagos – ypač esant aukštesnei temperatūrai. Laikui bėgant jie patenka į aplinką: orą, vandenį, dirvožemį ir galiausiai – į mūsų kanalizaciją.

Kaip ftalatai patenka į nuotekas?

Ftalatai gali patekti į žmogaus organizmą per užterštą orą, odą arba tiesiog valgant ir geriant. Į nuotekų sistemas jie patenka:

• Nuo plastikinių gaminių (pavyzdžiui, nuo vamzdžių, grindų dangų, kabelių) – kai jie nusidėvi ar plaunami, ftalatai atsiskiria ir nuteka su vandeniu.

• Per buitines atliekas – skalbiant drabužius, naudojant buitinę chemiją, kosmetiką (kvepalus, šampūnus, losjonus), kuriose yra ftalatų.

• Pramoninėse įmonėse – plastiko gamyboje, spaustuvėse, automobilių pramonėje, medicinos įrangos plovime.

• Iš sąvartynų – kai lyjant per sąvartynų atliekas su ftalatais išplaunamos jų dalelės į gruntinius vandenis ir vėliau į nuotekų sistemas.

Ftalatai „ištirpsta“ aplinkoje, kai naudojame ar plauname daiktus su jais, todėl nuotekose jų gali būti tiek iš mūsų namų, tiek iš gamybos įmonių.

Ką ftalatai reiškia aplinkai ir žmonių sveikatai?

Ftalatai yra hepatotoksiški, teratogeniški ir kancerogeniški. Jie taip pat yra žinomi kaip endokrininę sistemą trikdantys junginiai. Šie chemikalai gali sutrikdyti hormonų veiklą, turėti neigiamos įtakos vaisingumui, vystymuisi, o taip pat didinti tam tikrų ligų, tokių kaip vėžys, riziką. Ypač pavojingi jie yra vaikams, nes jų vystymosi stadijoje gali sukelti ilgalaikius sveikatos sutrikimus.

Aplinkoje ftalatai kenkia vandens organizmams, mažina biologinę įvairovę ir trikdo ekosistemų pusiausvyrą. Net jei jų koncentracija nuotekose nėra didelė, per geriamąjį vandenį ir maisto grandinę ftalatai gali pasiekti žmogų. Ilgalaikis ftalatų poveikis gali būti rimtesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, ir turėti neigiamą poveikį tiek žmonių sveikatai, tiek aplinkos kokybei.

Kodėl ftalatai sunkiai suyra?

Ftalatų molekulės pasižymi dideliu cheminiu stabilumu, todėl jos yra atsparios natūraliam biologiniam skilimui. Dėl šios savybės, ftalatai nėra lengvai suskaidomi įprastomis sąlygomis, todėl jie gali ilgai išlikti aplinkoje. Pavyzdžiui, dimetilftalato (DMP) skilimo procesas vandenyje trunka apie trejus metus, o dietilheksilftalato (DEHP) – net iki 2000 metų.

Dėl šio atsparumo, ftalatai dažnai praeina pro tradicinius biologinius nuotekų valymo procesus tik iš dalies suskaidyti arba visiškai nesuirę. Tai lemia jų kaupimąsi aplinkoje ir gyvuosiuose organizmuose, o ilgainiui gali sukelti rimtas ekologines ir sveikatos problemas.

Kodėl tai svarbu?

Šis procesas iš esmės reiškia, kad ftalatai ilgą laiką išlieka gamtoje ir gali pasiekti žmogaus organizmą per vandenį ir maistą, kaupdamiesi organizmuose ir darant neigiamą poveikį ekosistemoms.

Kas daroma dabar, kad sumažinti pavojingų ftalatų naudojimą?

Yra dvi pagrindinės kryptys, kaip kovoti su ftalatų teršalų patekimais į aplinką – užkirsti kelią jų patekimui į nuotekas ir efektyviai išvalyti juos iš jau užteršto vandens. Nors ftalatai kenkia visiems, ypač su šia problema susiduria nuotekų valymo įmonės. Po aplinkos ministerijos patikrinimų, kelioms didžiųjų miestų nuotekų valykloms buvo paskirtos didelės baudos. Todėl šios įmonės intensyviai ieško būdų, kaip spręsti šią problemą.

Pasaulinė politika, ribojanti ftalatų naudojimą, dar nėra visiškai suformuota, tačiau jau buvo imtasi priemonių. Ftalatai ribojami gaminiuose, kurie liečiasi su maistu, taip pat produktuose, skirtiems vaikams, siekiant sumažinti tiesioginį žmonių kontaktą su šiomis pavojingomis cheminėmis medžiagomis. Visgi nuotekų sistemose esančių ftalatų kontrolė išlieka iššūkiu.

Europos Sąjunga jau įtraukė ftalatus į prioritetinių teršalų sąrašą ir nustatė tikslą, kad iki 2033 metų visos ES valstybės narės pasiektų nulinį ftalatų ir fenolių taršos lygį. Tai rodo, kad sprendimai juda link šių medžiagų naudojimo mažinimo, tačiau reikalingos inovatyvios technologijos ir didesnis politinis įsipareigojimas, kad būtų užtikrinta efektyvi kontrolė ir apsauga nuo jų poveikio.

Ar galime daryti geriau?

Šiuo metu naudojami pažangūs nebiologiniai nuotekų valymo metodai, tokie kaip adsorbcija, fotokatalizė, membranų technologija, hidrolizė, filtracija aktyvinta anglimi, ozonavimas, tačiau jie sugeba tik iš dalies pašalinti ftalatus. Siekiant didesnio efektyvumo ir visiško teršalų pašalinimo, būtina diegti naujas technologijas, kurios ne tik pašalins, bet ir skaidys šias sudėtingas molekules.

Biotechnologijos, ypač mikrobiologinio skaidymo sprendimai, pastaraisiais metais pasiekė didelę pažangą. Daugybė tyrimų rodo, kad aerobinės, anoksinės ir anaerobinės bakterijos bei grybeliai gali efektyviai skaidyti ftalatus nuotekose, užtikrinant greitesnį ir aplinkai nekenksmingą valymą.

Vienas iš tokių novatoriškų sprendimų yra „BioCleaner“ technologija, pagrįsta „Chem5“ mikrobų konsorciumu. Šis sprendimas ne tik padeda pašalinti, bet ir aktyviai skaidyti ftalatus, užtikrindamas ilgalaikį ir efektyvų nuotekų valymą. Tai tikrai perspektyvus sprendimas, kuris gali gerokai pagerinti nuotekų valymo efektyvumą ir padėti pasiekti ekologinius tikslus.

Naujosios technologijos: Biocleaner inovacija biologiniame valyme

„Chem5“ mikrobų konsorciumas – tai pažangiausia biologinio valymo technologija ne tik naikinanti kvapus, mažinanti dumblo kiekį bet ir padedanti skaidyti ftalatus tiek anaerobinėmis, tiek aerobinėmis sąlygomis. Šis mikrobų „komandos darbas“ užtikrina greitesnį ir efektyvesnį ftalatų skaidymą, taip padedant pasiekti švaresnes nuotekas ir sumažinti ekologinę riziką.

Veikimo principas:

• Anaerobinės sąlygos: ftalatų molekulės hidrolizuojamos į paprastesnes rūgštis, metaną ir anglies dioksidą.

• Aerobinės sąlygos: likę organiniai junginiai oksiduojami į vandenį ir CO₂.

• Dėl padidinto mikrobų tankio ir geresnio deguonies perdavimo skaidymas vyksta žymiai greičiau ir efektyviau.

Kodėl tai svarbu?

Ši pažangi technologija ne tik greitina ftalatų skaidymo procesą, bet yra lengvai integruojama į esamus įrenginius be didelių investicijų. Ji ekonomiška, nes naudoja mažai elektros energijos ir plačiai pritaikoma ne tik miesto nuotekų valykloms, bet ir pramonės įmonėms, tokioms kaip pieno, mėsos perdirbimo, žuvininkystės sektoriai bei gyvulininkystės ūkiai, kuriems tenka susidurti su sudėtingomis organinių atliekų valymo užduotimis.

Išvada

Ftalatai – nematomi, tačiau nuolatiniai ir nepageidaujami mūsų gyvenimo palydovai bei taršos šaltiniai.
Nors jų atsisakyti iš karto nepavyks, nes šie plastifikatoriai yra plačiai naudojami kasdieniuose produktuose, tačiau tai nėra tiesiog atsitiktinumas. Mes patys pasirinkome naudoti plastiką ir kitus produktus, kuriuose yra ftalatų, ir ši problema tapo dalimi mūsų kasdienybės.

Gamybinių ir komunalinių nuotekų valymas – vienas iš esminių būdų sumažinti arba visiškai užkirsti kelią ftalatų patekimui į mūsų aplinką: paviršinius ir požeminius vandenis.

Ftalatų valymas iš nuotekų yra būtinas ne tik dėl Europos Sąjungos reglamentų, bet ir dėl mūsų pačių sveikatos bei aplinkos saugumo. Tačiau šią problemą galėsime išspręsti tik tada, kai visi – tiek vyriausybinės institucijos, tiek pramonė – pasirūpins tinkamais sprendimais ir investicijomis į inovatyvias technologijas. Šiandien jau turime pažangias technologijas, kurios gali efektyviai sumažinti ftalatų kiekį nuotekose, tačiau tai reikalauja tvirtos valios ir pasirengimo investuoti į mūsų aplinką.

Neapsiribokime vien taisyklėmis ir normomis – kovai su šia problema reikia visų mūsų pastangų. Be aktyvios ir koordinuotos pagalbos iš vyriausybės, aplinkos ministerijos ir įmonių, kurios gamina produktus su ftalatais, nuotekų valymo įmonės vienos nesugebės spręsti šios visiems skaudžios problemos.

Jei jums straipsnis patiko, pasidalinkite su draugais